Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos sveikata gerokai pagerėjo, tačiau vis dar susiduriame su svarbiais iššūkiais. Gyvenimo trukmė Lietuvoje šiuo metu siekia apie 76,5 metų – beveik penkiais metais daugiau nei 2000-aisiais, kai ji buvo mažiau nei 72 metai. Šiuos pokyčius daugiausia lėmė kraujagyslių ligų mirtingumo mažėjimas bei efektyvesnės onkologinės programos.
Pirminės sveikatos priežiūros tinklas dabar dengia visas savivaldybes – 2024 m. Lietuvoje veikė per 400 pirminės priežiūros centrų. Tai reiškia, kad net atokesnėse vietovėse gyventojai gali gauti pirminį gydytojo apžiūrą be tolimų kelionių. E-sveikatos projektai, tokie kaip elektroninė pacientų registracija ir nuotolinės konsultacijos, leidžia mažinti laukimo laiką ir patogiau valdyti savo sveikatos istoriją.
Vis dėlto psichikos sveikata Lietuvoje vis dar reikalauja didesnio dėmesio. 2023 m. apklausos duomenimis, apie 30 % jaunimo patyrė bent vieną depresijos epizodą. Atsižvelgiant į tai, plečiamos psichikos sveikatos tarnybos: steigti savipagalbos centrai, mokyklų psichologai ir organizuojamos nemokamos linijos skirtiems pagalbai.
Priešakinėse pozicijose taip pat – sveikatos skatinimo programos: darželiuose ir mokyklose mokoma apie sveiką mitybą, fizinę veiklą bei emocinę higieną, o bendruomenėse rengiami nemokami sporto renginiai. Tai leidžia vaikams ir suaugusiems įgyti praktiškų įgūdžių ir pasitikėjimo, siekiant gerinti savo sveikatą kasdien.
Apibendrinant, nors Lietuvos sveikata keliauja teigiama linkme – plečiasi paslaugų prieinamumas, gerėja gyvenimo trukmė ir daugėja inovatyvių sprendimų – psichikos sveikatos stiprinimas ir visuomenės informuotumo didinimas išlieka svarbiais prioritetais tolimesniam proveržiui.